Tarptautinės politikos socialinė teorija + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Pasitelkdamas filosofiją ir socialinę teoriją, knygos autorius kuria tarptautinės sistemos, kaip socialinės konstrukcijos, teoriją. Alexanderis Wendtas paaiškina pagrindinius konstruktyvistinio traktavimo teiginius, pateikdamas struktūrinį idealistinį požiūrį, kontrastuojantį su individualizmu ir materializmu, kuriais daugiausiai ir grindžiama pagrindinė tarptautinių santykių teorijos kryptis.

Jis kuria kultūrinę tarptautinės politikos teoriją, pagal kurią lemiamas veiksnys yra tai, ar valstybės viena kitai yra priešiškos, konkuruojančios, ar draugiškos. Tą Wendtas apibūdina kaip “anarchijos kultūras”, atitinkamai jas vadindamas Hobbo, Locko ir Kanto kultūromis. Tai – bendrų idėjų, padedančių formuoti valstybinius interesus ir pajėgumus bei sukurti tendencijas tarptautinėje sistemoje, kultūros.

Knygoje aprašomi keturi veiksniai, galintys sukelti struktūrinį vienos kultūros pakeitimą kita, – nepriklausomybė, bendras likimas, homogenizacija ir santūrumas – ir nagrinėjamas kapitalizmo bei demokratijos poveikis Kanto kultūros iškilimui Vakaruose.

Atsiliepimai

„... gilus, sudėtingas veikalas tarptautinių santykių teorijos tema, kuriame nagrinėjamas sudėtingiausias iš sudėtingiausių klausimas, „iš ko sudaryta tarptautinė sistema” ... „Tarptautinės politikos socialinei teorijai”, matyt, lemta tapti plačiausiai diskutuojama dabartinių laikų tarptautinių santykių teorijos knyga.“

Times Literary Supplement

„Stengdamasis perkurti tarptautinės sistemos prigimties koncepciją, Alexanderis Wendtas pasitelkia nepaprastai daug teorinės literatūros. Jo diskusiją apie mokslinį realizmą turėtų perskaityti kiekvienas, kuris studijuoja tarptautinius santykius arba politikos mokslą.“

Stephen D. Krasner, Review of International Studies

„Tai yra moksliškiausia iš knygų … ji sukėlė sąmyšį šioje srityje ir, galimas dalykas, yra nepaprastai reikšminga. ... Daugelis ankstesnių teoretikų nepaisydavo socialinių veiksnių, o tarptautinės visuomenės idėją atmesdavo, į pasaulį žvelgdami veikiau kaip į valstybių, veikiančių be jokio moralinio ar socialinio santūrumo, “anarchiją”. Tačiau net ir anarchija, argumentuoja p. Wendtas, yra socialinis vaizdinys, o viską, kas tik yra mūsų idėjų produktas, galima pakeisti, jeigu mūsų noras tai pakeisti yra pakankamai stiprus.“

Economist